Spyglių ir pušų pumpurų arbatos nauda

Įdomu, kad žalia spalva mūsų smegenims labai įprasta, ji padeda mums nurimti, atpalaiduoja, pašalina vidinę įtampą, padeda įveikti nusiminimą, mažina agresiją, o kartu gerina ir mūsų savijautą, pripildo mus gyvybine energija.

Turbūt pastebėjote, kaip jūsų širdys prisipildo džiugesio, kai pavasarį pradeda kaltis pirmi žolių daigeliai, aplinkui viskas nusidažo sodria žalia spalva. Žalia spalva mums asocijuojasi su bundančia gyvybe, kuri žadina mus.

O žiemą?

Kai žemę sukausto šaltis, aplinkui daug drėgmės, žalieji spygliuočiai yra vieninteliai iš medžių, kuriuose slepiasi gyvybės dvasia.  Dažnas žmogus miško ir gamtos terapijos sesijų metu tai pastebi.

Žmonės dažnai dalijasi, jog po pasivaikščiojimo pušyne jie jaučiasi ramesni, žvalesni, kūrybiškesni, laimingesni. Jiems norisi pušyne giliai kvėpuoti, atsistoti prie pušies, pakelti akis ir stebėti, kaip pušų šakos susilieja su dangumi, saule.

Iš tiesų ir aš pastebėjau, kad pušynas man sužadina norą kvėpuoti, giliai įkvėpti, pajausti, kaip ta gaiva smelkiasi į kiekvieną kūno ląstelę ir su iškvėpimu viskas nurimsta, susibalansuoja, tu prisipildai ta šviesa, kurią savo išdidžiai iškeltomis viršūnėmis spaudžiant šaltukui pušys godžiai gaudo ir mielai dalinasi su tais, kuriems reikia šilumos ir šviesos. Tave lyg pušys pakylėja link tos šviesos ir tu su ja susilygiuoji. Tau darosi lengviau, atsiriboji nuo problemų ir prisipildai vidinę ramybe.

 

Keletas žmonių pamąstymų, kodėl juos taip veikia pušys.

 

„Gyvas reiškia, kad tu gali įkvėpti ir iškvėpti. Tu kvėpuoji. Kai esi pušyne, tau norisi įkvėpti to pušyno kvapo ir tu pradedi kvėpuoti giliau, mėgautis tuo procesu. Toks kvėpavimas kažką duoda tavo plaučiams. Jie tarsi prisipildo džiaugsmo, nes gali paimti iš oro gyvybinę jėgą ir ją paversti energija. Dingsta baimės, sielvartas, liūdesys. Lieka tik džiugesys, kad tu gyvas ir gali kvėpuoti. Tu, kaip mažas vaikas, pradedi krykštauti ir džiaugtis tuo buvimu.”

„Kai esi šalia pušyno kamieno, pakeli akis nuo mažiausio taško žemėje ir palaipsniui kyli savo dėmesiu aukštyn, tu lyg atsiriboji nuo savo žemiškų problemų, o kai sugrįžti atgal viskas atrodo paprasta ir lengva, norisi džiaugtis, jautiesi pailsėjęs ir nurimęs.”

 „Stebint pušis, kai aplinkui daug sniego, viskas sustingę, jaučiuosi gyva, nuotaika pagerėja.”

 

Todėl, žiemos metu, kai aplinkui viskas apklota sniegu, dominuoja rusvi tonai, dėmesingas, ilgesnis pasivaikščiojimas miške, kur gausu spygliuočių, ypač pušų, būtų puiki dovana sau. Jūs ne tik padidinsite savo gyvybingumą, bet toks pasivaikščiojimas galimai yra puiki prevencinė priemonė įvairioms ligoms.

Dažnai yra sakoma, kad kai plaučiai sveiki ir džiaugiasi būtimi, žmogaus gyvenimas keičiasi, o pušys yra tie medžiai, kurie tiek dėl savo spalvos, tiek dėl kitų savybių tinka, kai norisi pažadinti save iš sielvarto, liūdesio ir gyventi ,,pilnais plaučiais“.

O, jeigu miško nėra šalia, juk jis gali atkeliauti į kiekvieno namus. Tikrai rasite keletą pušies šakelių (dažnai jas nulaužė vėjas), iš kurių spyglių galima pasigaminti puikių vitaminingų gėrimų, arbatų, ir, paskaninus juos medumi, citrina, suteikti sau jėgų, sušilti.

 

Vaistinei žaliavai pušų spyglius geriausia rinkti žiemą, paspaudus šaltukui, saulėtą, nelietingą dieną.

 

Pušies žalia spalva – tai chlorofilas, žaliasis augalų kraujas, kuris patekęs į žmogaus kraujotakos sistemą, padeda pašalinti šlakus ir pagerina medžiagų apykaitą. Chlorofilas vertinamas kaip pati geriausia kraujo valymo ir atkūrimo priemonė.

Be to, pušų spygliuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip kartumynai, raugai, flavanoidai, karotenoidai, gausybę vitaminų: C, K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6. Taip pat kobalto, geležies, mangano, vario, fitoncidų.

Nuo seno liaudies medicinoje pušų spygliai buvo naudojami: avitaminozei gydyti, imuniteto atsparumo didinimui, plaučiams stiprinti ir atsikosėjimui lengvinti, nervams raminti ir kt. Turi priešbakterinių ir priešvirusinių savybių.

Štai, keletas mėgstamiausių receptų su pušimi ir kitais spygliuočiais. Šie gėrimai ir arbatos man puikiai tinka šaltuoju metų laiku.

Pušų pumpurų, beržų pumpurų, erškėtuogių vaisių, paprastosios jonažolės žiedų, čiobrelių žolės, saldymedžio šaknies su juoduoju beržo grybu (čaga) arbata. 1 arbatinį šaukštelį užpilkite 200 ml 70 laipsnių C temperatūros vandeniu ir uždenkite. 10–15 minučių leiskite atsiskleisti geriausioms arbatos savybėms, nuspauskite ir pasimėgaukite. Vaistažolių mišinys „Imunitetui”.

Fermentuota pušų spyglių arbata. Pušies spyglius susmulkinkite (tinka tam mėsmalė) ir sudėkite į molinį puodą (arba stiklainį), suspauskite, kad neliktų oro tarpų ir palikite apie 24 val. fermentuotis. Gerai po to išdžiovinkite. Nuostabi, švelnaus skonio, žiemos arbata. Labai mėgstu į šią arbatą įdėti saldymedžio šaknies. Ypač tokia arbata gelbsti, kai yra kosulys. Arbata „Miško galia”.

 

 

Pasigaminkite namuose:

  • Pušų arba eglės spyglių gėrimas, paskanintas medumi ir citrina. Spyglius (pušies spyglius ir jaunas eglės šakeles susmulkinti), citriną, medų užpilkite šaltu vandeniu ir suplakite smulkintuvu (blenderiu), perkoškite. Jeigu reikia, įpilkite daugiau vandens ir mėgaukitės spygliuočių gyvybine galia.
  • Eglės spyglių su juoduoju beržo grybu (čaga) arbata, paskaninta medumi. Eglės šakeles pasmulkinkite ir sudėkite į puodą su verdančiu vandeniu. Ant silpnos ugnies pavirkite 5-10 minučių. Po to, šiek tiek pravėsus, įdėkite šaukštelį beržo grybo ir leiskite 10-15 minučių atsiskleisti gerosiomis arbatos savybėmis. Paskaninkite medumi. Nuostabi žiemos arbata.

 

Pušis mums suteikia ne tik spyglius, bet ir kitų vertingų dalykų: pumpurus, sultis,
žiedadulkes, kankorėžius.

Pušų kankorėžis yra modifikuoti pušų ūgliai, todėl juose yra visos medžiagos, kurios yra pačiame medyje. Pavyzdžiui, kankorėžiuose yra gausu fitoncidų, kurie, beje, ne tik apsaugo medžius nuo grybelių, parazitų, mikrobų, bet šiomis nematomomis, bet stebuklingomis dalelėmis (fitoncidais), dalijasi ir su žmonėmis. Fitoncidų poveikis žmogui pasireiškia per natūralių ląstelių žudikių (natural killer cells), priešvėžinių baltymų aktyvinimą, streso hormonų mažinimą. Jaunuose pušies kankorėžiuose yra ir kalcio, kalio, magnio, fosforo, cinko, geležies, chromo, jodo. Taip pat eterinių aliejų, taninų ir kt.

Pušų žalieji kankorėžiai, kol jie dar yra jauni, sultingi, maži ir žali, ypač tinka virti sirupus, uogienes, kurie liaudies medicinoje, yra vertinama. Jie gali padėti žmonėms kenčiantiems nuo lėtinių kvapavimo takų, virškinimo sistemos ligų, lėtinio nuvargio, mažo hemoglabino. Daugelis žmonių verda tokią uogienę, kad atkurtų imunitetą.

Valgomi ne tik pušies kankorėžiai. Ankstyvą pavasarį renkami ir pušų ūgliai. Patys ūgliai yra minkšti, sultingi ir labai kvapnūs, bet maistui nelabai tinkami. Nebent užpylus sirupu ir išdžiovinus pasidarysite cukatų. O ir tų daug nesuvalgysi – per daug sakų ir dervų turi. Tačiau iš jų gausite nuostabų vitaminingą sirupą nuo kosulio. Arba užpylus degtine išeis kvapnus pušų antpilas. Jų galima įdėti į verdamą midų arba alų. Sumalę su cukrumi ir sudžiovinę gausite prieskoninį cukrų desertų gaminimui, puošimui ar kokteilinių taurių kraštams papuošti.

Tik nenurinkite visų ūglių nuo šakos, ypač nuo viršaus, kitaip pušis negalės augti. Renkami šoniniai ūgliai, po kelis nuo vienos šakos. Nors jie maistui netinka – per daug dervų turi, bet žolininkai pavasario pradžioje renka pušų pumpurus. Tai taip pat puiki vaistinė žaliava. Kaip ir kankorėžiai, spygliai, pušų ūgliuose gausų medžiagų ir savybių, kurių turi medis.

Į miltus galima dėti ir pušų žiedadulkes, jos renkamos pavasarį. Žiedadulkes galima rinkti nupurtant jas į maišelį – tiesiog užmauname maišelį ant žydinčios šakos ir gerai papurtome. Arba rinkti tik išsiskleidusius vyriškus žiedus – strobilus ir atsinešus namo juos išsijoti. Taip galima prisirinkti tikrai nemažai gražių ryškiai geltonų „miltų“ ir juos dėti į blynų, sausainių tešlas, apibarstyti pyragus. Žiedadulkės naudojamos plačiai ir liaudies medicinoje. Be kitų savybių, galimai tai vienas iš geriausių imunitetą stiprinančių vaistų, kurias galima rinkti paskutinį pavasario mėnesį. Pušų žiedadulkės mažai alergiškas produktas, o jų makro ir mikroelementų sudėtis tokia unikali, kad sunku rasti kažką panašaus.

Tai padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, įskaitant tuberkuliozę. Svarbiausia – surinkimo laikas. Svarbu: dulkinė neturėtų būti atsidariusi, ir nebūti šlapia. Kai suspausite ją pirštais, iš jos neturėtų varvėti. Tai labai lengva pamatyti. O jei dulkinės jau dulka, tai surinkti žiedadulkių neįmanoma. Kai vieną skini, suvirpa visa šakelė ir ima dulkėti. Todėl taip svarbu surinkti, kai dulkinė jau subrendo, bet dar nedulka. Dulkinių spalva gali būti geltona, žalsva, rausva. Jei žiedadulkių yra daug, jas naudojame taip: trečdalis arbatinio šaukštelio 2 kartus per dieną, kursas – 2 savaitės. Galima pakartoti po 2-3 mėnesių. Jei žiedadulkių mažai, sumaišykite jas su medumi: 2 valgomieji šaukštai litrui medaus. Žiedadulkės yra tirpios vandenyje, todėl galima jas užsigerti vandeniu arba išmaišyti vandenyje.

Tik nepamirškit, kad žiedadulkės gali būti pavojingos alergiškiems žmonėms. Jų negalima duoti vaikams iki 6 metų, taip pat moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Pušų kankorėžiai sirupe:

 

O kas mėgsta fermentuotus gėrimus, eglės, pušies spygliai puikiai tinka ruošti tokius gėrimus. Eglės šakeles ar pušų spyglius pasmulkinkite ir sudėkite į trintuvę, užpilkite nedideliu kiekiu vandeniu ir sutrinkite. Gautą žalią masę užpilkite vandeniu ir supilkite į 3 l stiklainį, įdėkite 2-3 šaukštus medaus. Vanduo geriausia, kad būtų virintas ir atvėsintas. Taip fermentacija bus stabilesnė. Tam, kad geriau vyktų fermentacija, galima įdėti naminės ruginės duonos riekelę arba gerųjų bakterijų. Stiklainį uždengiame servetėle arba drobine medžiaga ir paliekam šiltai 2-3 dienoms. Galima palikti ir ant palangės, kur daugiau saulės, kad gėrimas prisipildytų saulės energijos. Girą maišyti kiekvieną dieną. Tuomet perkošiame, supilstom į butelius ir laikome šaldytuve. Dalį giros, apie stiklinę, pasilikime. Ją supilkite gaminant kitą giros partiją. Skonis labai malonus, švelnus, o kokie pojūčiai, suprasite tik paragavus. Skanaus.

Įspėjimas. Pušų, eglės preparatų nepatartina vartoti sergant inkstų, kepenų ligomis.

Iš pušų (eglės) spyglių galima pasigaminti ir nuostabios aliejinės ištraukos, kurią liaudies medicinoje naudojo galvos odos priežiūrai, kvėpavimo takų stiprinimui, kaip nervus raminančią priemonę. Tokia aliejinė ištrauka gali būti naudojama įtrynimams, kai norisi atsipalaiduoti, yra kosulys, kai silpni plaukai, turite pleiskanų.

O, jeigu mėgstate žiemą, kviečiu išbandyti miško maudynes.

Labai įkvepiantis vaizdo įrašas apie pušų spyglių su juoduoju beržo grybu arbatos paruošimą.

Šaltiniai:

Dalia Treigienė ,,Lietuviškų augalų galios“,
Slaptasis dingusių senovės gamtos vaistų ir patarimų žinynas,
Vladimiras Ivanovas ,,Gydančioji žolelių galia“
Valdas Sasnauskas ,,Vaistinių augalų žinynas“;
Dr. Qing Li, Miško maudynės, Shinrin-Yoku;