Gauromečio arbata

Nuostabusis, grakščiai į dangų besistiebiantis ir purpuriniai jo žiedai, viliojantis švelniu medaus, rožių aromatu – taip ir šnabžda tau.

„Kelkis, nustok gailėtis savęs, tiesk rankas į šviesą ir atrask tą savo SAULĘ, kuri įneš šviesos ir spalvų į tavo gyvenimą, ir tada šią šviesą galėsi skleisti kitiems. Tapk matomas, neužsidaryk. Tik viską daryk ramiai, su pagarba viskam, kas tave supa, pasitikėdamas Kūrėju.”

 

 Tai siauralapis gaurometis (lot. Epilobium angustifolium).

 

Ši graži rožinė gėlė iš tikrųjų yra naudingas augalas, naudojams kaip laukinis maistas ir, kaip vaistas įvaiausių ligų gydymui ir profilaktikai. Augalo ekstraktai naudojami odos priežiūrai ir padeda esant rimtoms odos problemoms. Visas augalas yra valgomas, o pavasariniai ūgliai lyginami su šparagais. Lapai, stiebas, šaknis ir žiedai naudojami vaistažolių preparatuose. Tai taip pat svarbus maistas briedžiams ir elniams. Jų nektarą labai mėgsta ir bitės, kurių dūzgimas ir gauromečio liuliuojančios salelės, užburia ir ramina, o gauromečio žiedų medus – geidžiamas bitininko produktas.

Gaurometis darže?

Kai kurie daržiningai bando šią gražuolę prisijaukinti ir užsiauginti daržuose. Deja, ji įnoringa ir augti sodo sklype nenori. Jai reikia laisvės ir laukinės, suardytos žemės, tokios kaip po gaisro. Jis atkuria dirvožemį ir paruošia dirvą miško atsinaujinimui. Taip pat mėgsta augti miškų aikštelėse, pamiškėse, sausuose durpynuose. Vietomis sudaro nemažus tankius sąžalynus. Gana dažnas augalas. Žydi rožinės, violetinės spalvos žiedais liepą-rugsėjį ir yra kvapnus. Subrendusios sėklos turi ilgus baltus pūkelius, padedančius skraidyti.

 

Kaip šis dosnus augalas padeda atstatyti miško ekosistemą, jis taip pat gali padėti mums atkurti gyvenimą po sunkumų. Todėl gauromečių žolė dėl savo unikalių vaistinių savybių yra labai plačiai naudojama liaudies medicinoje įvairių ligų gydymui bei profilaktikai.

Gaurometis - ivan chai

Gauromečio lapuose yra antioksidantų, tokių kaip miricetinas, kvercetinai, kaempferolis, kavos rūgštis, cinamono rūgštis, katechinai, chlorogeno rūgštis ir palmitato rūgštis, taip pat taninų. Lapai yra geras vitaminų A, C, riboflavino, kalcio, kalio, mangano ir geležies šaltinis. Lapuose yra daugiau vitamino C nei citrusiniuose vaisiuose ir erškėtuogėse.

Poveikis jo raminantis, tonizuojantis, antispazminis, priešnavikinis, sutraukiantis, prieš viduriavimą, raminantis kosulį, priešuždegiminis, antivirusinis, antibakterinis, priešgrybelinis, analgetikas, neurosauginis, pakeičiantis, minkštinantis, antibakterinis prieš pseudomonas pyocyanea, Candida albicans, Staphylococcus Albus ir Staphylococcus aureus, Bacillus subtilis, Escherichia coli, Mycobacterium smegmatis, Shigella flexneri, Shigella sonnei.

 

Pateikiame rekomendacinį sąrašą susirgimų ir negalavimų, kada pravartu naudoti gaurometį.

Arbata tinka esant prostatai ir šlapimtakių ligoms. Pasižymi priešuždegiminiu ir priešvėžiniu poveikiu. Yra atlikta daug tyrimų pabrėžiančiu gauromečio arbatos naudą prieš piktybinių ląstelių dauginimąsi organizme ir pagalbą išvengiant auglių. Tai yra puiki priešvėžinė priemonė, ypač tinkama prostatos ligoms gydyti. Arbata taip pat naudinga vyrams gerinti potenciją ir visą organizmo būklę. Gaurometis įtrauktas į Europos farmakopėją kaip tradicinis prostatos problemų gydymo būdas.  Jis buvo naudojamas gerybinei prostatos hiperplazijai (GPH) gydyti ir buvo nustatyta, kad slopina ląstelių dauginimąsi. Laikomas saugiu gydymo būdu.

Poveikis sveikatai

Arbata turi dvigubą poveikį nervų, t.y. balansuoja nervų sistemą. Neturint energijos, ar norint įgauti žvalumo pojūtį Gauromečio arbata tonizuoja, gerina nuotaiką, praskraidina protą. Kitaip nei žaliojoje arbatoje, gaurometyje nėra kofeino, ją gali vartoti žmonės turintys padidintą kraujospūdį. Teigiamai veikia širdies darbą. Esant sudirgimui, susierzinimui, norint nusiraminti arbata lengvai ramina. Ją galima vartoti prieš miegą, gaurometis padeda lengviau užmigti, taip pat turi antidepresinį poveikį, neutralizuoja agresyvią nuotaiką. Arbata malšina nervingumo ir įtampos sukeltus galvos skausmus, taip pat migrenos. Gerina medžiagų apykaitą.

Gauromečio lapus galima užpilti ir skalauti nuo gerklės skausmo, faringito, laringito.

Lapai ir žiedai yra naudingi gydant odos problemas – nuo ​​psoriazės iki egzemos, spuogų, odos bėrimų, opų, nudegimų ir žaizdų. Lapai ir žiedai gali būti mirkomi aliejuje ir gaminamos aliejinės ištraukos ir po to gaminami tepalai su bičių vašku iš paruoštų aliejinių ištraukų.

Vaitažolėje santys antioksidantai naudingi virškinimo sistemai, todėl arbata naudojama esant skrandžio ir žarnyno ligoms, jų žaizdų gydimui, padeda apsinuodijus, mažina intoksikaciją. Dažnai naudojama kaip pagalbinė priemonė gydant gastritą, kolitą ar skrandžio opą.

  • Gauromečio energetinis poveikis vėsinantis ir džiovinantis, todėl tinka tiems, kuriuose dominuoja karštis, drėgmė.
  • Kada geriausia skinti gaurometį ir jo panaudojimo galimybės?
  • Jeigu norite pasigaminti išskirtinio maisto iš laukinių augalų, tai gali būti ir gauromečio ūgliai. Jis skinami ankstyvą pavasarį, gegužės mėnesį. Galima gaminti kaip jaunus šparagus, dėti į salotas
  • Lapus skinkite nuo dar augančio stiebo, vos išsiskleidus žiedams, iki pat žydėjimo pabaigos. Nuimdami lapus venkite sėklų. Puiki žaliava arbatai.
  • Subrendusiame gauromečio stiebe yra pluošto, kuris gali būti naudojamas virvelių gamybai.
  • Kvapiuose gauromečio žieduose yra nektaro, todėl juos taip pat galima nuskinti prasiskleidus ir naudoti arbatų gamybai.
  • Šaknys taip pat naudingos. Jas reiktų kasti rudenį. O pasigaminti iš jų galima tikrai dauk ką. Tai galėtų būti ir kava, miltai duonai ar tiesiog išvirti pasūditame vandenyje.
  • Gauromečio pūkai gali būti puikus kamšalas pagalvei. Tokia pagalvė užtikrins ne tik, kad jus lankys geri sapnai, bet gali būti ir pagalba, kai skauda ausį. Iš gauromečio pūkų verpiami ir siūleliai žvakių dangtims.

 

Kaip paruošti gauromečio arbatą?

Siauralapio gauromečio arbatos naudojimas gali būti neribojamas. Ją galima vartoti tiek kaip paprastą arbatą, tiek profilaktikos ar gydymo tikslais. Šią arbatą reikėtų plikyti ne karštesniu nei 60 laipsnių temperatūros vandeniu, jokiu būdu ne verdančiu, kad arbata neprarastu savo sveikatinančių medžiagų. Tuos pačius lapelius galima plikyti net 3-4 kartus, ir nors arbatos spalva nebebus tokia intensyvi, tačiau savo naudingųjų savybių nepraras. Arbatą taip pat galimą naudoti kaip arbatos mišinių pagrindą.

 

Gauromečio fermentavimas nuo … iki

Gauromečio arbatos skonis labai primena žaliąją arbatą, turi kiek karstelėjusį poskonį, šiek tiek kvepia rožemis. Kvapo ir skonio intensyvumas priklauso nuo paruošimo būdo, ar arbata fermentuota ar paprastai džiovinta. Nefermentuota arbata dažniausiai būna švelnesnio skonio bei kvapo. Fermentuota gauromečio arbata turi aštrų, ryškų ir stiprų skonį, bei kvapą.

Gauromečio žiedai
  1. Fermentuotai arbatai naudojami tik gauromečio lapeliai, o ne žiedai. Lapai skinami nuo augalo arba prieš žydėjimą, arba žydėjimo metu, nuskinant apatinius lapus. Jei augalas nupjaunamas visas, jis galės ir toliau žydėti, maitinti bites ir vabzdžius. Tačiau augalus galima ir nupjauti. Šakniastiebis liks žemėje daugintis.  Čia jau jūsų pasirinkimas.
  2. Toliau reikia nuimti nuo stiebų lapus ir juos surūšiuoti. Visus pažeistus ar sergančius lapus pašalinti iš krūvos.
  3. Po to paskleisti lapus ant medvilninio paklodės arba sudėti į negilų pintą krepšelį, kad jie apvystų. Priklausomai nuo temperatūros, vytimo procesas trunka nuo 12 iki 18 valandų. Lapai yra paruošti sukimui, kai jie yra pakankamai sausi ir nelūžta.
  4.  Sukimo (glamžymo) metu suardomi lapų audiniai ir lapuose esantys polifenoliai sumaišomi su polifenoloksidazės fermentais. Lapams glamžyti gali būti naudojami ir volai. Tačiau tradiciškai kiekvienas lapas buvo atskirai susuktas, ridenant tarp delnų. Susuktas lapas išlaiko savo formą. Norėdami pagreitinti procesą, galite susukti 4 ar 5 lapus. Po to sudėkite lapus į dubenį ar stiklainį su sandariu dangteliu, kad fermentacijos metu nepatektų vabzdžių. Dubuo (ar stiklainis) turi būti užpildytas, kad neliktų oro tarpų ir galėtų tinkamai oksiduotis.
  5.  Arbatos lapai fermentuojami aerobinėje aplinkoje, tačiau apsaugomi nuo pašalinių skonių ir užteršimo vabzdžiais 24–72 valandas ar ilgiau. Idealiai tinka keraminis dubuo su dangteliu arba stiklainis.
  6.  Periodiškai patikrinkite lapus oksidacijos proceso metu. Kvapas turi būti malonus.
  7.  Po kurio laiko, pakitus vaistažolių kvapui, gautą masę reikia gerai išdžiovinti.
  8.  Paruoštą arbatą laikykite uždarame stiklainyje ar drobiniame maišialyje vėsioje, sausoje vietoje.

Šitos arbatos nereikėtų gerti iš karto išdžiovinus. Reiktų ją pabrandinti. Jei vasarą padarėte, tai iki Kalėdų palaikykite sandariai uždarytame inde ar drobiniame maišialyje. Tada atsiskleis jos tikrosios savybės. Kaip vynas brandintas, brandintas sūris, taip ir brandinta arbata. Ir tada galima Kalėdoms pridaryti labai gerų dovanų su vasaros kvapu.

 

 Jei norite arbatos lapams suteikti papildomų skonių ir naudos, galite pridėti kitų augalų. Puikiai dera aromatingi jazminų žiedai, kvapnūs rožių žiedlapiai, citrininės verbenos lapai, pipirmėčių ar šaltmėčių lapai, jonažolė.

Tik tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad nekeičiant mitybos įpročių, aplinkos ir gyvenimo būdo, jokia arbata neapsaugos nuo ligų ir stebuklo nepadarys jau susirgus. Teigiama, kad net 90% sukeliamų ligų lemia mitybos įpročiai ir aplinkos faktoriai. Žinant šį faktą bei turint įrankius ir galimybes, kodėl gi neišbandžius jų visumos? Vienas iš įrankių – gauromečio arbata. Tikslinga paminėti ir tai, kad ši informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes ne visiems gaurometis gali tikti. Rekomenduotina žmogui gerai pakramtyti žalių augaliukų, nes jeigu jie yra kažkaip apdirbti ar kažkaip paruošti, nepajusi skonio ir nesuprasi augalas tau tinka ar ne.

Taip pat pastebėtina, kad norint pasiekti geriausio rezultato, vieno kito puodelio arbatos tikrai neužteks. Jeigu norite rimtai sau padėti, kartais gali prireikti ir 5–6 puodelių arbatos per dieną. Nepamirškite, kad arbatos mišinius reikia gerti 21 dieną, tada padaryti 7 dienų pertrauką ir vėl kartoti, jeigu geriate gryną vieno augalo arbatą – gerti ją 7 dienas ir padaryti 3 dienų pertrauką, o tai kartoti ir pusę metų ar metus. Augalai gali daug padėti, tačiau vienas puodelis nepadės, reikės daugiau pastangų.

Keletas literatūroje nurodomų receptų su šiuo vaistiniu augalu:

 

Imunitetui.

Lygiomis dalimis ežiuolių žolė, juodųjų serbentų lapai, gauromečių žolė ar lapai.

Vartojimas: 0,5-1 arbatinį šaukštelį užpilti 200 ml karšto vandens (85-90oC), palaikyti uždengus

10 min. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną: ryte ir vakare, ant tuščio – 0.5 – 1 val.

prieš valgį arba 1-2 val. po valgio.

 

Gauromečio žiedų džemas.

Reikės: 3 puodelių užpiltų gauromečio žiedų; 4 puodelių organinio cukranendrių cukraus; 1/2 puodelio citrinos sulčių; 1 pakelio pektino miltelių. Gauromečių žiedus užpilkite 60 laipsnių temperatūros virintu vandeniu, leiskite jiems atvėsti. Tuomet nukoškite žiedus ir palikite 3 puodelius arbatos tolimesniam gaminimui.  Gautą arbatos skystį užvirkite, supilkite pektiną ir gerai išmaišykite bei ištirpinkite. Supilkite cukrų ir citrinos sultis bei viską dar kartą itin gerai išmaišykite. Virkite ant silpnos ugnies apie 15 min. nuolat maišydami.  Supilkite gautą masę į sterilizuotus stiklainius, užsukite dangtelį ir dar 5 minutes palaikykite verdančio vandens vonelėje. Palikite džemą stingti 24 valandas vėsioje ir tamsioje vietoje.